Kreipimasis


LIETUVOS IR LATVIJOS FORUMO PIRMOJO SUVAŽIAVIMO KREIPIMASIS

Lietuvos ir Latvijos kultūros, meno, verslo, žiniasklaidos, akademinių, politinių ir kitų visuomenės sluoksnių atstovai, susirinkę Kaune simbolinę Baltų vienybės dieną į pirmąjį Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimą, kreipiasi į abiejų mūsų broliškų šalių vadovus, parlamentus, vyriausybes ir visuomenę, ragindami aktyvinti Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą ir kurti nuoširdžią bei ilgalaikę abiejų tautų strateginę partnerystę. Mūsų manymu, pagrindiniai šios partnerystės dėmenys būtų šie:


1. Abipusė pagarba ir tarpusavio pasitikėjimas

1.1. Lietuva ir Latvija iš esmės siekia tų pačių kultūrinių, socialinių bei politinių tikslų, o savo veiksmus grindžia tomis pačioms demokratinėmis vertybėmis. Abiejų valstybių politikus kviečiame geriau koordinuoti tarpusavyje strateginius veiksmus, o valstybių institucijas – plėsti tarpusavio ryšius, kad suvienytoje Europoje Lietuva ir Latvija kalbėtų tvirtu balsu.

1.2. Kaip ypatingo dviejų valstybių artumo įrodymą siūlome dar iki narystės Šengene panaikinti pasų kontrolę ir kitas biurokratines Lietuvos ir Latvijos pasienio procedūras.

2. Baltų paveldas

2.1. Pripažįstame, kad šiuolaikiniame globaliame pasaulyje baltų tapatybė yra labai trapi ir pažeidžiama. Siekdami užtikrinti baltų etnoso ilgalaikį išlikimą, kviečiame politiniu lygiu aktualizuoti idėją apie baltų regioną, pasiekti, kad ji būtų oficialiai pripažinta ES lygiu, pasiekti, kad ši baltų regiono sąvoka taptų patraukli ir Lietuvos bei Latvijos etninėms mažumoms. Raginame sukurti Baltų kultūros kapitalo fondą, kuris remtų baltų identiteto tyrimus ir literatūros vertimus.

2.2. Kaip galima greičiau parengti ir išleisti elektroninius lietuvių-latvių ir latvių-lietuvių kalbų žodynus, taip pat sukurti baltų kalbų kompiuterinio vertimo sistemą.

2.3. Raginame skirti lėšų lietuvių kalbos mokymui Latvijos ir latvių kalbos – Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Manome, kad tai ne tik padėtų saugoti ir puoselėti unikalias baltų kalbas – abiejų šalių valstybines kalbas, – bet ir gerokai sustiprintų Lietuvos ir Latvijos gyventojų, taip pat valdžios institucijų, tarpusavio ryšius.

2.4. Raginame plačiau studijuoti abiejų broliškų tautų istoriją ir saugoti istorinį bei kultūrinį paveldą; saugoti ir visuomenei pristatyti Lietuvoje ir Latvijoje esančius paminklus, atspindinčius baltų genčių ar abiejų tautų ryšius ir bendradarbiavimą.

2.5. Skatiname plėsti aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų mainus, derinti ir kurti bendras mokymo programas, kad studentai turėtų galimybę dalį disciplinų išklausyti gretimoje šalyje, o jų studijų diplomas būtų išduotas abiejų šalių mokslo institucijų.

2.6. Kviečiame Lietuvos ir Latvijos atsakingas institucijas ir visuomenines organizacijas derinti veiksmus, palaikant ryšius su lietuvių ir latvių išeivija, įtraukiant ją į Lietuvos ir Latvijos siekių įgyvendinimą, ypač didelį dėmesį skiriant naujosios išeivijos klausimams.

2.7. Raginame sukurti Lietuvos ir Latvijos istorijos, kultūros, švietimo ir mokslo ekspertų komisiją, kuri prižiūrėtų ir derintų požiūrius mūsų valstybių istorijos ir kultūros klausimais. Koordinuoti naujų terminų priėmimą, bendradarbiaujant abiejų valstybių kalbos komisijoms. Skatinti kompleksinius regioninius tyrimus ir regionines akcijas, kuriomis būtų sudominti lietuviai ir latviai.

2.8. Pabrėžiame, kad baltų kalbų ateitis taip pat priklauso nuo abiejų kalbų tarmių išsaugojimo ir puoselėjimo.

3. Kultūra ir įvaizdis

3.1. Kviečiame Lietuvos ir Latvijos kultūrinę visuomenę, kultūros organizacijas ir kolektyvus bei atsakingas valdžios institucijas ypatingą dėmesį kreipti į dvišalius kultūrinius projektus, skatinti ilgalaikius kultūrinių mainų projektus.

3.2. Raginame abiejų šalių valstybines ir kabelines televizijas pradėti keistis nuolatinėmis kultūrinėmis ir pažintinėmis laidomis, parengti ir rodyti jas savo šalies valstybine kalba su subtitruotu (ne garsiniu!) vertimu į antrosios šalies valstybinę kalbą. Raginame visiškai atsisakyti praktikos versti tokias laidas ar filmus į kurią nors trečiąją kalbą.

3.3. Siūlome skirti kur kas daugiau dėmesio bei kryptingos, sutelktos paramos lietuvių ir latvių literatūros kūrinių vertimams bei leidybai, lietuvių ir latvių kūrybos refleksijai bei populiarinimui abiejose baltų šalyse ir užsienyje, taip pat informacijai per žiniasklaidą apie abiejų šalių meno kūrybos vyksmą bei kultūros renginius.

3.4. Abiejų šalių delegacijas Baltijos Asamblėjoje raginame tvirtai laikytis nuostatos sparčiai versti, leisti, pristatyti savo šaliai kaimynų, pelniusių Asamblėjos literatūros premiją, knygas.

3.5. Manome, kad siekiant koordinuotai įgyvendinti šiuos ir kitus kultūros tikslus, labai svarbu savo valstybių ambasadose įsteigti kultūros atašė pareigybę.

3.6. Abiejose šalyse įkurti valstybių informacijos centrus.

4. Verslas ir turizmas

4.1. Sėkmingesnei verslo plėtotei būtina greičiau vyriausybių lygiu suderinti verslą reglamentuojančių normatyvinių aktų reikalavimus Lietuvoje ir Latvijoje, o ES Paslaugų direktyvos nuostatas pradėti praktiškai taikyti anksčiau, nei jos įsigalios ES bendrojoje rinkoje.

4.2. Raginame siekti didesnės Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės. Vyriausybės turėtų aktyviau bendradarbiauti, ruošiant energetikos vystymo strateginius planus.

4.3. Suvažiavimas atkreipia dėmesį į globalią tendenciją – atominei energetikai nėra alternatyvos. Todėl ši energetikos rūšis turėtų būti plėtojama ir Baltijos šalyse, pastatant bendrą atominę jėgainę, atsižvelgus į kiekvienos šalies specifiką, privalumus bei prioritetus. Siūlome sukurti energetikos sistemą, kuri būtų susieta su Vakarų bei Rytų energetikos tinklais.

4.4. Norint sukurti žinių ekonomiką, būtina gerinti viduriniojo išsilavinimo lygį ir didinti švietimo finansavimą, užtikrinti visavertį gamtos mokslų ir kalbų mokymą mokyklose. Siekiant skatinti baltų šalių jungimąsi į bendrą ekonomikos erdvę, vidurinės mokyklos turėtų sudaryti mokiniams galimybę mokytis bent trijų užsienio kalbų, tarp jų anglų ir rusų.

4.5. Kviečiame Lietuvos ir Latvijos valdžios institucijas, verslo visuomenę ir asocijuotas verslo struktūras aktyviai bendradarbiauti skleidžiant informaciją, organizuojant bendrus renginius. Raginame kartu dalyvauti projektuose, finansuojamuose iš ES struktūrinių fondų, solidariai ginti nacionalinius verslo interesus ES ir kitų šalių rinkose.

4.6. Raginame vienyti jėgas abiejų šalių ekonominiam konkurencingumui skatinti, ypatingą dėmesį skirti informacinių technologijų bei žinių ekonomikos plėtrai. Prioritetinėmis nuostatomis turi tapti platus informacinių technologijų taikymas – šios technologijos turėtų būti kuo prieinamesnės. Šių priemonių visuma padėtų sparčiau plėsti infrastruktūrą, reikiamą kuriant informacinę visuomenę.
Tikime, kad žinių ir technologijų sektoriuose Lietuva ir Latvija gali tapti labiausiai integruotomis valstybėmis Baltijos regione.

4.7. Matydami ypač dideles turizmo sektoriaus galimybes ir suprasdami šios srities svarbą tarpusavio santykių plėtrai, rekomenduojame skirti daugiau dėmesio dvišalių turistinių projektų rengimui, bendrų informacinių leidinių leidybai ir turizmo centrų kūrimui, bendro abiejų šalių regiono patrauklumo pristatymui, kultūrinio turizmo objektų atrankai bei parengimui.

4.8. Kviečiame Lietuvos ir Latvijos atsakingas institucijas greičiau baigti kurti regioninius transporto infrastruktūros projektus, kad iš vienos šalies į kitą, o ypač iš Vilniaus į Rygą ir atvirkščiai būtų galima saugiai ir be kliūčių nukakti europiniu greičiu.

Kaunas, 2005 m. rugsėjo 22 d.